Lietuvių vairuotojų klasifikacija

1.Onanistai. Jei kairėje kraštutinėje eilėje stovintis vairuotojas – ar bet koks besiruošiantis manevrui nerodo posūkio – žinokite, tai Onanistas. Nesinervinkite, įsijauskite pats į jo būklę: vairas kairėje rankoje, dešinė…aišku kur (gali būti ir kairė – rankų padėtis priklauso nuo politinių pažiūrų, tačiau iš gyvenimiškos patirties žinome, kad esmės tai nekeičia – mūsų kairieji, dešinieji ir centristai vienodi: naudingi sau, nors sakosi besistengią dėl mūsų), ir, kas natūralu – Jūs atspėjote! – nebelieka laisvų rankų posūkio svirtelei! Be abejo, ši nerodančių posūkio vairuotojų kategorija nehomogeniška. Neapsirikite, kartais pasitaiko ir:

-suvalkiečiai skrudžai, taupantys posūkio lemputę ir akumuliatoriaus resursą,
-vaikinai su IQ virš 20 (tačiau tik iki 50),
-moterys, vairuoti išmokusios iš onanistų-instruktorių/sutuoktinių,
-perdegusios posūkio lemputės.

2.Batsiuviai. Juos atpažinsite iš aštraus starto nuo šviesoforo, staigaus stabdymo sekančioje sankryžoje prieš raudoną šviesą ir daugybės paprastam mirtingajam sunkiai suprantamų manevrų šokinėjant iš vienos eilės kiton ir atgal. Dauguma neseniai gavę vairuotojo teises, kurias jie suvokia kaip sertifikatą dalyvauti Formulės-1 lenktynėse. Tarp Batsiuvių nemažai ir Onanistų, negalinčių parodyti posūkio manevro.

3.Plikbajoriai. Vadovaujasi aristokratų principu Pauvrete spirituelle oblige, bent turimais daiktais stengiasi išsiskirti iš minios, todėl renkasi automobilius Didelius, Blizgančius, Kitokius; jei gali susimokėti – su Nr 001, 007, 888, 999, LRS, neturtingesni tenkinasi paprastesniais – 100, 500; mėgsta laikyti (tiksliau – mėgo) karūną ant palangės, futbolo kamuolį ar kinkuojantį galva šuniuką. Pasižymi a/m parkavimu toli nuo kaimyninių a/m, nes bijo kad kas nors atidarydamas dureles nesugadintų jų a/m dažų. Lenkiami dažnai įsivelia į varžybas, tačiau visumoje drausmingi eismo dalyviai. Kai kurie Plikbajoriai, išmokę anglų/prancūzų/vokiečių kalbas, pradėję/išmokę skaityti knygas (aišku, ne Hemingvėjų, Koeljo ar Malūką) ir gavę universiteto baigimo diplomą gali pakeisti savo vertybių skalę ir pereiti į Nestandartinių ar Napoleonų grupę.

4.Napoleonai. Mėgsta didelius visureigius tamsintais stiklais, atvirkščiai proporcingus asmeniniams gabaritams. Dažniausiai turi nepilnavertiškumo – didybės manijos kompleksą. Bailūs, bet nepiktybiški, dažniausiai kelyje mandagūs ir tolerantiški. Retai pažeidžia taisykles.

5.Batviniai. Ši kategorija glaudžiai susijusi su gyvybei pavojinga vaizduotės, kaip intelekto sudedamosios dalies stoka, ir neturi nieko bendra su gyvenama vieta – mieste ar kaime. Pavartoję skysto pavidalo legalaus narkotiko, įsigyto parduotuvėse keistu pavadinimu Gėrimai, kurių pagrindinė prekė – cheminė medžiaga C2H5-OH skirta ne atsigerti ir numalšinti troškuliui, o apspangti – jiems atsiranda nenumaldomas noras sėsti už vairo, ypač stiprėjantis su kiekviena promile. Jie draugiški ir paslaugūs, dažnai prisisodina pilną a/m kitų batvinių (žr. vaizduotė) parsivežti papildymo, aplankyti kitus draugus, pakeisti linksminimosi vietą ir pan. Pakelės kenotafai ir plastmasiniai vainikai dažniausiai žymi su jais susijusias įsimintinas vietas. Ši rūšis dažnai kryžminasi su Batsiuviais. Nepiktybiški, tačiau labai pavojingi aplinkiniams eismo dalyviams savo bukumu, nepaisant jų geros širdies.

6.Fekalai. Labai reta rūšis. Patys beveik niekada nevairuoja (išskyrus atvejus kai naktį brakonieriauja miške su valstybine mašina, pirkta už mokesčių mokėtojų, t.y. mūsų, pinigus). Vežiojami samdytų įvairių kategorijų vairuotojų. Sovietmečiu jų automobiliai populiariai buvo vadinami skambiu neišverčiamu rusišku žodžiu členovoz (moteriška forma“ čliuchovoz“ neprigijo dėl ypatingo retumo). Ši kategorija pasižymi įjungtais švyturėliais ir dideliu nustatyto greičio viršijimu, ypač savaitgalio maršrutuose svarbiais darbo reikalais pajūryje. Dažniausiai aptinkami greitkelyje Palanga – Vilnius. Kelių policijos darbuotojai jų pažeidimų nepastebi ir niekada nestabdo. Švyturėliai naudojami tam, kad ekstra atveju (avarija, kamštis kelyje) tėvynainiai išvengtų bet kokio kontakto su jais – siekiant apsaugoti, kad eiliniai piliečiai neužsikrėstų, nesusiteptų, nesusikorumpintų ir jiems nereikėtų aiškintis santykių pačioje svarbiausioje visai Lietuvai – Seimo Estetikos komisijoje. Keista, bet vieną kartą pakliuvę į šią kategoriją asmenys visomis išgalėmis stengiasi joje likti kuo ilgiau. Tarp Fekalų labai retai pasitaiko ir valstybiniai kortežai, bet atskirti beveik neįmanoma. Nemaišyti su asenizatoriais, kelininkais, ugniagesiais ir policija, taip pat naudojančiais švyturėlius.

7.Spermatozoidai. Pagiežingi ir pikti. Užkemša sankryžą vadovaudamiesi tarptautiniu šuns ant šieno principu ir lietuviška nuostata kad tik kitam nebūtų geriau; signalina, jei kas iš šalutinės gatvelės įsispraudžia į a/m srautą – jiems nesuvokiama, kad kas kelintai mašinai iš šalutinės gatvės reikia leisti įvažiuoti; jei tik gali, būtinai blokuoja norinčius persirikiuoti. Spermatozoidų (tame tarpe ir tikrųjų) vyraujanti programa kaip nors įsisprausti abiem atvejais diktuoja elgseną. Jie nėra tokie jau nepiktybiški kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: dažnas Spermatozoidas specialiai sureguliuoja savo a/m žibintus, kad galėtų apakinti priešais važiuojančius: aišku, smulkmena, bet vis viena jam malonu. Autoįvykių statistikoje atskira eilute tai neišskiriama, bet pėstieji tamsiu paros metu, ir ypač esant lietui dažniausiai žūva būtent dėl jų. Pasąmonė jiems diktuoja parkuoti savo a/m taip, kad aikštelėje kuo mažiau tilptų kitų žmonių a/m. Jei spermatozoido paklaustumėte kodėl jis taip pastatė a/m, populiariausi atsakymai eilės tvarka būtų 1)aš tik minutei, 2) tuoj išvažiuosiu

8.Nestandartiniai. Kartais pažeidžia eismo taisykles, tačiau nepiktybiškai; dažnai leidžia nereguliuojamoje sankryžoje įvažiuoti iš šalutinės gatvės. Pakantūs besimokantiems automobilistams. Kartais šypsosi kitiems eismo dalyviams. Reti.

9.Infantilai. Turi ypatingai stiprų norą jei ne protu, tai bent transporto priemonės išvaizda išsiskirti iš kitų. Priklausomai nuo turimo pinigų kiekio perka kuo retesnius automobilius, viduje kabina įvairius tintalus, iš lauko skrabalus, ant palangės deda papuošimus, faneruoja stiklus, pila denaturatą į žibintus. Su laiku kai kurie subręsta ir pereina į Nestandartinius, dalis – Plikbajorius. Kai kurie žinovai juos traktuoja ne kaip atskirą kategoriją, o Plikbajorių porūšį. Nepiktybiški ir gana įdomūs.

Temos Lietuvis už vairo aktualumą ir svarbą rodo vien tai, kad esame Europos sidabro medalininkai automobilių vairavimo meistriškume, ir labai nedaug mums trūksta iki pirmaujančios auksinės Latvijos.

Be abejo, ši klasifikacija nepakankamai išsami. Trūksta pėsčiųjų, vaikų, kinkomojo ir žemės ūkio transporto vairuotojų, tačiau jau dabar turėsite galimybę operatyviai klasifikuoti bent Jus supančius automobilių eismo dalyvius. Tikėtina, kad ši klasifikacija bus nuolat papildoma, tikslinama ir tobulinima, o panašios – kiekvienam Lietuvos piliečiui aktualios temos – bus vis plačiau įtraukiamos į aukštųjų mokyklų studijų, diplominių darbų ir daktarinių disertacijų planus.

Tad laimingo kelio. Juk su mumis alus ir pergalės…

2006 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Kaip nukauti biurokratą

1. NEPYK ANT JŲ – jie tokie visame pasaulyje. Juk Tu nepyksti ant virusų ir bacilų.

2. Nemalk šūdo – juk nesi politikas. Prieš skambindamas TIKSLIAI SUFORMULUOK KLAUSIMĄ, į kurį nori gauti atsakymą.

3. Po pasisveikinimo PRISISTATYK vardu ir pavarde. Tavo balso tembras turi būti sodrus ramus pasitikintis ir geranoriškai geradariškas.

4. Nevartok žodžių “Atsiprašau, ar galiu sutrukdyti”, “Jus trukdo…”, “Ar negalėčiau…”. “Norėčiau…” ir pan. KALBĖK KAIP MANDAGUS PONAS kalba su tarnu.

5. Atsiliepus “Alio”, pasiteirauk – tai butas ar įstaiga. Neįsivelk į žydišką žaidimą “O kur Jūs skambinate?”, “Ko Jūs ieškote?” ir pan. LIEPK PRISISTATYTI – pavardę ir pareigas. Pokalbio pabaigoje geranoriškai jam patark tarnybiniu telefonu atsiliepti tik pasakant įstaigą, pareigybę, pavardę ar kraštutiniu atveju – “Klausau Jūsų”.

6. Jei jis kaip įprasta suks uodegą ir nenorės daryti tai, ko Tau reikia, MANDAGIAI SUABEJOK JO KOMPETENCIJA ir paprašyk tiesioginio viršininko rekvizitų: pavardės, pareigų ir telefono.

7. Jei jis gudriai suks uodegą ir nukreips Tave pas biurokratą Nr 2, vėl praėjęs 3-5 punktus NUSISTEBĖK, kad įstaigoje/firmoje dirba diletantai, nesugebantys spręsti paprastų klausimų, ir siuntinėtojas esąs vienas jų. Sakinys “Mane netenkina jo profesinė kompetencija”, pasakytas ramiu tvirtu balsu privers Nr 2 suklusti ir perspėti kolegą, jei jie draugai; jei ne – prie progos užstukinti jį šefui.

8. Jei apsukęs telefoninį ratą grįši pas Nr 1, metaliniu balsu tark “Man nemalonu, kad turiu gaišti laiką dėl tamstos neprofesionalumo”. NESIVELK Į AIŠKINIMĄSI IR DERYBAS (žr.p.5), pasakyk, kad neturi laiko ir SUTEIKI JAM GALIMYBĘ referuoti išsiaiškinus problemos esmę. Gali sutikti pats perskambinti sutartu laiku.

9. Sėkmingai išsprendęs klausimą, PAGIRK JĮ. Būk normalus sveikas nekuklus lietuvis – pasakyk: “Man atrodo, Jūsų profesinė kompetencija artimiausiu metu bus tinkamai įvertinta”. Ir jei vaikinas gaus premiją, bus išaukštintas pareigose ar Šv.Petras jį praleis atėjus jo laikui – tu nemelavai.

10. Neišsprendęs klausimo pasėsi nerimo ir abejonių sėklą biurokrato galvoje. TRENI- RUOKIS – kiekviena tokia pergalė (ir pralaimėjimas) puiki tolesnio tobulėjimo mokykla.

11. Tačiau jei nežinai ką reiškia PILIETIS; galvoji, kad kryžiuočiai, rusai ir lenkai buvo blogi, o lietuviai geri; gailiesi Brisiaus ir Veronikos; mėgsti lietuviškas jumoro laidas (išskyrus Kazlą) ir norėtum permiegoti su Pamela Anderson/Silva Stalioniu – nevark.

12. Mėgink – jei žinai iš kieno kišenės Kristinaitis dalina dotacijas valstiečiams; skaitei Balio Sruogos “Dievų mišką”; mėgsti RoRa; suvoki, jog sėkmė lydi mandagius su koltu; nesiruoši miegoti su Šaron Stoun/Melu Gibsonu; pidarus vadini pedalais ir tiki Juršėno sąžiningumu…

2002 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Pardavėjo Credo

1. BŪK MANDAGUS. Tai nieko nekainuoja, o firmai gali duoti labai daug.

2. Tavo asmeninė higiena, švara ir rūbų stilius – svarbus firmos įvaizdžio komponentas

3. Diskretiškas NEĮKYRUS paslaugumas ir dėmesys skatina pirkėjo teigiamą apsisprendimą.

4. KLIJENTAS nevisada teisus, tačiau jis ĮVERTINS tai, kad buvo įdėmiai išklausyta jo nuomonė, ir – priimtas firmos darbuotojų profesionalumu, bet ne emocijomis pagrįstas sprendimas.

5. Kiekvienas firmos darbuotojas, kontaktuodamas su potencialiu klijentu, visų pirma yra jo konsultantas; techniniams pardavimo veiksmams daug proto nereikia.

6. PAŽINK savo KLIJENTĄ. Mokėjimas “pakalbinti” klijentą bei jį išklausyti – sėkmingo pardavimo garantas. Pirmiausia klijentui pasiūlyk tai, ką jis nori pirkti, o tik po to tai, ką tu norėtum jam parduoti.

7. Telefonas – firmos nuosavybė. Jei aplinkybės verčia juo pasinaudoti asmeniškai – kalbėk maksimaliai trumpai.

8. TVARKA Tavo darbo vietoje liudija kruopštumą, asmeninės atsakomybės suvokimą, pagarbą bendradarbiams ir mokėjimą racionaliai veikti.

9. Firmos komercinių paslapčių žinojimas – tik viena iš Tavo privilegijų. LAIKYK LIEŽUVĮ UŽ DANTŲ, nors kartais ir labai norėtųsi parodyti savo reikšmingumą.

10. Tavo šeimos gerbūvio garantas – sėkminga firmos veikla. Todėl BŪK PROFESIO-NALAS ir padėk savo kolegoms tokiais tapti; atvira geranoriška kritika, konstrukty-vūs darbo gerinimo pasiūlymai, imlumas naujovėms – tiesiausias kelias į sėkmę.

11. Neraginamas susipažink su Tavo darbą reglamentuojančiais įstatymais, normatyvi-niais aktais, taisyklėmis ir pan., ir jais vadovaukis; nežinojimas neatleidžia nuo jų vykdymo.

12. Tausok ir racionaliai naudok firmos turtą bei Tau patikėtas materialines vertybes ar pinigus; skatink ir kitus būti taupiais.

13. Būk lojalus firmai. FIRMOS REPUTACIJA YRA IR TAVO REPUTACIJA.

14. Neužmiršk, kad asmeniniais pinigais, reputacija ir nervais rizikuoja tik savininkas, o Tu bet kada gali pakelti sparnus.

15. Ne praleisk, o GYVENK trečdalį savo gyvenimo DARBE. Gera nuotaika ir pozityvizmas – užkrečiami ir patraukiantys dalykai (tame tarpe ir potencialų pirkėją).

16. Tavo intelektas, sveikata, fizinė kondicija, asmeninio gyvenimo harmonija leidžia pilnai atsiskleisti Tavo potencinėms galioms. TOBULĖK NERAGINAMAS…Tai Tavo karjeros garantas.

17. Neužmiršk: NEPAKEIČIAMŲ NĖRA. Todėl stenkis darbą atlikti nepriekaištingai.

2001 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Apie protą ir gudrumą

Pykstame, pavydime, apkalbame kai kam nors sekasi – turi pinigų, gražiai nudažytą automobilį su ypatingų skaičių kombinacijų numeriais, namą su sauna, baseinu ir oranžerija, skraido atostogauti Patajon, Maljorkon ar Honolulan; vaikus mokyklon, uošvę į turgų vežioja šoferis ir t.t. Keista, bet palyginę tuos žmones su savimi dažniausiai padarome išvadą, jog esame žymiai protingesni už juos; jaučiamės gyvenimo nuskriausti ir neįvertinti. Kad taip mums jų pinigus…Kaip protingai ir racionaliai juos panaudotume, kiek daug nuveiktume. Deja deja.

Dažnas iš mūsų savo socialinės karjeros pradžioje vaikščiojo pėsčias. Kokie buvome nepatenkinti automobilius vairuojančių nepraustaburnių elgesiu: retas kuris praleidžia pėsčiuosius net ir perėjoje; retas sustoja pavežti kai balsuojame pakelėje; stato automobilius kaip šuva palieka kaką – bet kur ir bet kaip; važinėja prigėrę…

Prisiminkime kokie bjaurūs pasidarė pėstieji, sėdus už savo automobilio vairo: lenda po ratais, perėjose tyčia laukia kol privažiuosi, ir tik tada pradeda eiti. O jau tas ėjimas. Vos kruta. Atsiranda tokių įžūlių kaimynų, kurie reiškia nepasitenkinimą jei kieme po automobiliu nulaša keli lašai tepalo ar ankstų rytą užsivedi variklį ir lauki kol pašils – atseit jam smarvė…pats spjaudo laiptinėje, jo šuo užšikęs visą žolę, net vaikams nebėra kur žaisti, ir dar drįsta reikšti pretenzijas dėl tokių smulkmenų.

Tai taip…Kaip pasakoje, kur ūkininkas su velniu du metus paeiliui buvo sukūrę bendrovę: pirmais metais, kai sutarė, jog velniui teks šaknys, sėjo rugius, o kitais, kai sutarė atvirkščiai, sėjo bulves. Lietuvis ūkininkas buvo protingas. Galite įsivaizduoti, kas dėjosi velnynėje, kai tėvelis parnešė metų uždarbį. Įsivaizduokite savo pačią velnienės vietoje. Jei ūkininkas būtų buvęs dar ir gudrus (gal padorus – tą klausimą reikėtų aptarti atskirai), be abejo, kiekvienais metais, formaliai netraktuodamas sutarties, būtų velniui pasiūlęs dalį javų ir bulvių: juk velnio vaikučiai ir jo pati taip pat nori valgyti. Tačiau LIETUVIS TO NEPADARĖ.

Duomenų apie tolesnę ŽŪB “Lietuvis ir Velnias” veiklą neturime. Tikėtina, kad jos veikla buvo nutraukta vieno iš steigėjų iniciatyva. Velnias susirado kitą pragyvenimo šaltinį ir kitą partnerį. Lietuvis graužia nagus, kad nepakako gudrumo būti padoriu, ir todėl prarado partnerį, kurio dėka jam nebūtų baisūs jokie ūkio darbai, siaubo akcijos, kabinetuose perėti akcizai ar genialūs Vyriausybės ir Seimo sprendimai. O ir mokesčių inspektorius, pamatęs buhalterijoje sėdintį tamsaus gymio skeltanagį verslininką su elegantiškais ragiukais, be abejo būtų protingas, dalykiškas, humaniškas, bet ne žiauriai akcijai ir Lietuvos biudžeto gelbėjimui iš užplanuoto baudų plano pasiruošęs kileris.

Deja…Protas ir Gudrumas retai eina kartu. Taip kad nepavydėkime. Ir pasakos moralą traktuokime kūrybiškiau, o ne tiesmukai: gal ir mums kada nuskils pelningas sandoris.

* Viena iš tamsiųjų genialumo pusių: amžininkai retai kada ją suvokia ir deramai įvertina. O gaila. Kartais taip norisi neatsitraukus nuo kasos duoti į…

1999 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Knygų skaitymo dinamika

Jau kelis dešimtmečius girdime-skaitome-klausomės pranašysčių kad žmonijai žengiant į informacijos amžių nebereikės skaityti knygų, o žinias semsimės kitais būdais – radijo, TV, Interneto, hipnotinio miego ir panašių naujovių pagalba. Žmogus atseit turės gyventi tokiu tempu, kad atsisėsti kur nors ramiame kampe su knyga rankoje bus bereikalingas laiko gaišinimas.

Kai pagalvoji – šiuo fantastiškai greito informacinės technikos vystymosi laikotarpiu tikrai keistai atrodo žmogelis, įkišęs nosį į knygą ir atsijungęs nuo aplinkinio pasaulio. Tačiau ar nejuokinga, kai tūlas pilietis nuo akmens amžiaus laikų nepakitusia technika sprendžia hormonų iškeltas užduotis su seksualine partnere. (Neabejoju, kad pasauliniu knygų rinkos bestseleriu ilgam taptų Kama Sutra ar Zalyčio “Meilės vardu” su sueities pozų iliustracijomis ir pridedamomis, bet pagal skaitytojo norą keičiamomis partnerių galvomis. Manau, kad kiekvienas lietuvis patriotas pirktų ne kokio JAV Senato, o savų, gerai pažįstamų, širdžiai artimų Lietuvos Seimo ir Vyriausybės galvų komplektą ir pagal politinę situaciją sudarinėtų Lietuviškas Ikebanas. Be abejo, reikėtų uždrausti naudoti Seimo Pirmininko ir kitų tikrų patriotų galvas, nes mes visi puikiai žinome, kaip ir su kuo juos komponuotų KGB agentai, Jebinstvininkai ir kirmėlynas. Taip kad nedelskite, knygų leidėjai – turite šansą tapti milijonieriais kaip vengrai su Rubiko kubu, anglai su Monopoly ar kiniečiai su viščiuku)…Pagalvojus ar ne geriau jam būtų nevarginti akių, išsidrėbti prieš TV ekraną ir atsipalaidavus žiūrėti kitų skaitomą, ir dar vaizdais paryškintą tekstą? Arba prisijungus kompiuterio sekspaslaugų terminalą – blond ar ryžą pagal individualų skonį – prie pimpaliuko, atsiprašau – smegenų – pasiekti tą orgazmą. Deja, pasirodo, kad aplinką mes suvokiame ne tik fiksuodami informaciją, bet ir ją apdorodami: MES PATYS KURIAME savo pasaulio “aprašymą”, kiekvienas pats jį norime kurti, ir kiekvieno jis gaunasi skirtingas. Žmogus nenori pasyviai atidaryti gyvenimo patirties sektoriaus dureles ir susikrauti kitų sukramtytus informacijos kotletus, bet pats pajausti jų tikrą skonį. Tikėtina, kad dar ilgai tenkinsimės natūra, o ne surogatais.

Ir taip,
I. Knygų skaitymo etapas – pasyvusis ritminis. Nuo 5 nėštumo mėnesio iki 3 metų. Kūdikiai ir maži vaikai labai mėgsta tėvelių ir senelių sakomus eilėraščius. Daugelio žodžių prasmės jie gal ir nesuvokia, bet jiems patinka perduodamo teksto ritmas, artimo mylinčio žmogaus emocingas balso tembras, pats bendravimo procesas. Kūdikis džiaugiasi atpažindamas žinomus žodžius, pats galėdamas dalyvauti maloniame dalijimosi informacija procese: parodydamas kur tie zuikiai, kuriuos jis sugavo važinėdamas triratuku, jausdamas kaip pelytė bėga į urvelį ir pan.

II. Pasyvusis pasakų. Nuo 3 iki 7 metų, kol vaikas išmoksta skaityti. Jam nepaprastai įdomu klausytis kitų šeimos narių skaitomų pasakų. Vaiko logika skiriasi nuo suaugusio: mums sunkiai suprantama, kaip gali patikti ta pati pasaka, sekama kažkelintą kartą, o vaikas kiekvieną kartą ją išgyvena naujai. Tikėtina, kad genetinėje asmenybės vystymosi programoje yra užkoduotas informacijos kartojimo poreikis, kaip prielaida atminčiai treniruoti, ir vaikas tą programą vykdo.

Prasideda moralės normų formavimasis. Reikia užjausti mūsų vaikus, kurių tėvai dažnai būna pavargę ir “tokiems niekams” neranda laiko. Kažin ar ne čia slypi vienas iš veiksnių, sąlygojančių paauglio informacijos apie gyvenimą paieškas ir diskusijas tuo klausimu su labiau “pasikausčiusiais” bendramečiais, bet ne su mamytėmis ar tėveliais, kažkada tam neturėjusiais laiko. Lazda turi du galus – nemažai tėvų pakraupsta iš siaubo, matydami kaip jų atžalos žinias apie gyvenimą gauna iš gatvės, o tėvų dabar jau peršamas bendravimas atmetamas kaip nepageidautinas. Dažnai tenka su tuo susidurti psichologams, kai prašoma pagelbėti įlipti į NUVAŽIAVUSĮ Bendravimo Su Paaugliu Traukinį.

III. Aktyvusis pasakų. 7-11 metai. Skaitoma viskas, kur yra veiksmas, žygdarbiai, geriečiai-blogiečiai, laiminga pabaiga, gamta, pozityvizmas, optimizmas ir pan. – nesvarbu proza ar poezija. Tas laikotarpis labai svarbus, nes priklausomai nuo tėvų bibliotekos formuojasi vaiko estetikos samprata ir baigia formuotis moralės normos. Tenesididžiuoja kai kurie “minties gigantai” tuo, kad jiems poezija svetima – ji svetima ne dėl racionalaus mąstymo prioriteto, o dėl ydingo auklėjimo šeimoje: prisiminkite, kokie aiškūs, artimi, įdomūs ir suprantami jums buvo tuo metu kai kurie eiliuoti senovės epai, poemos, skonį kuriems gal būt praradote su amžiumi. (Būdamas paauglys su didžiausiu malonumu skaičiau Kalevalą, Hiavatos giesmę, Homerą, Kirgizų epą apie karžygį Manasą, ir – viskas man buvo aišku, logiška, suprantama ir nepaprastai įdomu. Labai gailiuosi, kad su amžiumi praradau tą supratimo dovaną). Gali būti, kad šį etapą nesėkmingai įveikęs vaikas išvis abejingai žiūrės į knygas – ar tai dėl to, kad namų biblioteka jam buvo perdaug “kieta”, intelektuali ir neįdomi, ar kad ten buvo tik kičas, kurio pakaitalą jis be pastangų turės žiūrėdamas kai kurias debiliškas TV laidas, vaizdajuostes ar serijalus. Šiame knygų skaitymo etape taip pat paaiškėja – karšins vaikas savo tėvus, ar išveš juos rogutėmis miškan (atsiprašau- atiduos, kaip aukštą civilizacijos lygį pasiekę vokiečiai ar amerikonai į komfortišką “Laimingojo Saulėlydžio” pensioną).

IV. Nuotykių ir meilės. 11-17 metai. Mėgstamas aštrus siužetas, didvyriški ir kilnūs poelgiai, pasiaukojimas, romantika, “tikra” meilė. Tai ypatingai svarbus etapas, mokantis pasirinkti tinkamą gyvenimo partnerį: kuo daugiau gyvenimo ir meilės istorijų perskaito jaunuolis ar mergina, tuo įgyja daugiau teorinės patirties kaip reikia bendrauti su potencialiais vedybų partneriais, ir praktikoje gali pasirinkti optimalų elgesio varijantą. Dalis skaitytojų susidomi klasika…Vaikinams pradeda patikti “Drąsiųjų keliai”, Mokslinė fantastika, nuotykinė literatūra, kas formuoja jų “tikro vyro” įvaizdį. Be abejo, svarbu ne vien temos, bet ir skaitomų knygų meninis lygis. “Anželika ir Karalius”, “Emanuelė”, prievartą ir žulikus glorifikuojančios knygos skatina ne vien nekaltą masturbaciją, bet gali kvailesnį ir nepatyrusį skaitytoją paskatinti pasirinkti ne pačias geriausias vertybes bei destruktyvų gyvenimo kelią.

V. Epopėjų. 17-33 metai. Pasiekusiems šį etapą iškyla įdomios knygos trumpumo problema. Ją mėginama spręsti skaitant daugiatomius klasikinės literatūros kūrinius, aprašančius jau ne vien atskiro individo, bet visos šeimos, giminės istoriją. Skaitovai pradeda specializuotis – pagal autorius, temas, žanrus, karjerą. Dalis skaitytojų atranda filosofinę literatūrą. Pradedama kurti nuosava biblioteka.

VI. Gurmanų. 33-40 metai. Sukuriama mėgiamų knygų biblioteka.

VII. Profesionalumo ir filosofijos. 40-55 metai. Skaitomos knygos, padedančios kelti profesinį meistriškumą; kas turi talentą ir iškalbos dovaną, rašo savas knygas, dažniausiai profesine tema. Science fiction mėgėjai 100%, kitų žanrų skaitytojų didelė dauguma pereina prie filosofinių ar pseudofilosofinių veikalų ir ieško atsako į universalų ir tuo pat metu kiekvienam žmogui unikalų klausimą “kam aš gyvenu”.

Tačiau viskas turi pradžią ir pabaigą – tuo ir baigiasi knygų skaitymas, išskyrus retas išimtis, patvirtinančias šią taisyklę. Negaliu teigti, kad kiekvienas lietuvaitis praeina visus šiuos etapus. Yra tokių, kuriems neteko praeiti net pirmojo. Kitas sustojo melodramose ar “Drąsiųjų keliuose”. Tai nei gerai, nei blogai – gyvenimo būdas ir socialinė aplinka suformavo kiekvieno žmogaus asmeninį santykį į knygą: vienas augo tokioje šeimoje, kurioje vienintelė gerbiama knygelė buvo Taupomoji; kito gyvenimo būdas vertė apsispręsti kaukolinio naudai, trečias triūsė kaip bitė visą gyvenimą nuo pat vaikystės ir turėjo laiko tik laikraščiams. Mano močiutė turėjo tik dvi knygas – Didįjį Egipto sapnininką ir Maldaknygę. Pažinojau žmogų, kurio biblioteka buvo maždaug 36 cm ilgio (jis dar sovietmečiu turėjo vidiaką ir mėgo vaizdajuostes, o pirkdavo tik deficitinius tais laikais meno albumus)…Kai kam dėl IQ šioje reinkarnacijoje išvis per sunku išmokti skaityti. Toks gyvenimas…

Tačiau kas mes bebūtume, mūsų vaikai ar anūkai nepraras genetiškai sąlygotos galimybės gauti informaciją apie gyvenimą ne vien natūroje, bet ir iš teorinio gyvenimo aprašo – knygų. Suvokus, kad mūsų bočiai visai neblogai tvarkėsi ir nemokėdami rašyti bei skaityti, o pirma lietuviška knyga išspausdinta taip neseniai, išvados optimistiškos. Jei kas dėl to kompleksuojate – paklaustas kodėl neskaitote knygų, drąsiai galite atsakyti, kad šioje srityje esate kaip Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas. Tai bus tiesa 99%. KNYGŲ jis tikrai neskaitė.

1998 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Objektyvus požiūris į subjektyvią laiko tėkmę

Neseniai konsultavau vieną dvyliktos klasės moksleivį kokioje veiklos srityje jam vertėtų daryti karjerą. Kai kurie jo atsakymai į klausimus mane privertė susimastyti. Jis sakėsi, kad jam nuobodu; paklaustas kaip jam sekasi susikalbėti angliškai – sakėsi dar neišmokęs. Paklausiau gal moka vokiškai ar prancūziškai, pasirodo jis anglistas nuo ketvirtos klasės. Kompiuteriu dirbti taip pat nemokąs. Paprašytas išvardinti tris mėgiamiausias knygas arba autorius, pradedant nuo lietuviukų bestselerio “Du gaideliai”, atsakė nemėgstąs skaityti. Griebiausi šiaudo – pareiškiau esąs tikras, kad 20 atsispaudimų jam vieni niekai, nes jaunuolis tikriausiai esąs sportininkas. Deja…nei vienas sportas jam nepatinkąs.

Užjausdamas jauną žmogų pasidomėjau kaip jis “stumia” laiką – pasirodo, panašiai benuobodžiaujančių jaunuolių būryje kieme, koridoriuje, laiptinėje. Aišku, nebedrįsau siūlyti tų dalykų, kurie jo nedomina, o kiti – Havajai, Holivudas, Spice Girls, Camel Trophy ir pan. – abu priėjome bendros išvados – jam, eilinių tėvų eiliniam vaikui nepasiekiami. Nepuoliau jo guosti ar auklėti, kad per darbą ir mokslą įmanoma pasiekti beveik viską, tačiau paklausiau ar jo tėvai panašiai nuobodžiauja. Pasirodo, ne – jie sunkiai dirba, ir yra tiek užimti, kad net neturi kada apie tai pagalvoti.

Patyriau fiasko kaip profesinės karjeros konsultantas, tačiau išsprendžiau kitą problemą – suradau atsakymą į klausimą “kodėl su amžiumi vis greičiau bėga laikas?” Pasirodo, tai elementaru: kuo žmogus vyresnis, tuo mažesnę jo gyvenimo dalį sudaro konkreti pragyventa laiko atkarpa, pvz.: vieneri metai. Dvejų metukų kūdikiui vieneri metai sudaro 50%, dešimtmečiui – 10%, penkiasdešimtmečiui – 2%, vyresniems – dar mažesnę VISO GYVENIMO DALĮ. Įsivaizduokite, vieno mėnesio vaikui 15 dienų – PUSĖ JO GYVENIMO!

Ir pagalvojau – kaip jausis tas žmogus, kuris kažkada turėjo tiek daug laiko, kad net reikėjo jį “stumti”, kai pastebės kaip katastrofiškai greitai mažėja smėlis jo gyvenimo laikrodyje. Gal ir gerai kad jis niekuo nesidomi ir nesimoko…

1997 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Verslininko Credo

1. Pinigais visuomenė įvertina ne Tave, o Tavo paslaugas. NESIGĖDYK BŪTI TURTINGU, bet ir neperlenk: asmenybės vertė priklauso nuo intelekto, kūno ir jausmų tobulumo bei harmonijos, o ne nuo turimų daiktų kainos. Karvė su auksiniu lenciūgu nei duoda geresnį pieną, nei jaučiasi laimingesnė už kolegę su geležiniu; berk kiek nori cukraus pudros – šūdas tortu vis viena nepavirs.

2. DŽIAUKIS GYVENIMU IR jo sudėtine dalimi – VERSLU. Tačiau jei verslas Tau nebeteikia pasitenkinimo – apmastyk savo gyvenimo vertybes ir pagalvok dėl ko ari – ir ar verta toliau eiti lažą. Laikas su kiekvienais nugyventais metais bėga vis greičiau ir greičiau.

3. NESIPŪSK DIDYBĖJE. Gal šiandien tavo automobilio skardos gražesnës, rūbai brangesni ir laikrodis labiau blizga, bet prisimink kaimiečius savo tėvus ir senelius, pirmą biznį kioskelyje, šatlus Lenkijon, Kinijon ar Turkijon ar buvusio Palangos savininko grafo Tiškevičiaus anūką neturtingą pensininką: VISI ESAME IŠ TO PATIES MOLIO, o gyvenimas labai panašus į sūpynes.

4. LIETUVIAI – ir paprasti žmonės, ir pasilipę ant valdžios grumsto ar užimamo posto krūvelės – pavydūs ir NORI BOLŠEVIKINĖS LYGIAVOS, ypač KITIEMS. Nekreipk į juos dėmesio, dirbk savo darbą – šunes loja, Seimas riejasi, Vyriausybė priiminëja įstatymus, o karavanas vis viena eina.

5. TU UŽDIRBI PINIGUS IR užtikrini buities komfortą ne vien savo šeimai – nuo Tavo proto, veiklumo ir veržlumo priklauso Tau dirbančių žmonių pajamos ir gerbūvis – pelnytai DIDŽIUOKIS TUO. Dėl tokios puikybės Šv. Petras tikrai nesikabinės.

6. Jei aptariant firmos veiklą darbiniuose pasitarimuose visi pradėjo girti ir žavėtis Tavo genialiais sprendimais – kuo greičiau atleisk malonius patarėjus ir pasitelk tokius žmones, kurie Tau mandagiai, bet į akis pasakys, kad kartais nusišneki.

7. Niekada NEPRIIMK Į DARBĄ GIMINIŲ IR DRAUGŲ, jei nenori komplikuoti santykių su vienais ar prarasti antrų.

8. Paatostogauk savaitę, JEI PASIJUTAI DAUG PROTINGESNIS UŽ KITUS – ir, tam jausmui nepraėjus – kuo greičiau KREIPKIS Į PSICHOLOGĄ: apaštalų ir neklystančių žmonės nemėgsta, ir pirmai progai pasitaikius stengiasi jiems pakenkti.

9. VERSLAS – ASMENYBĖS SAVIRAIŠKOS BŪDAS. Jeigu Tau kas nors gerai sekasi, ir toje srityje padarei viską, ką galėjai, neužmik ant laurų, o ieškok naujų veiklos sričių: įvairovė – išlikimo garantas ne tik gamtai.

10. Remkis profesionalais, bet neužmiršk, kad PUODUS LIPDO NE ŠVENTIEJI: pozityviai mąstantis veržlus intelektualas gali labai greitai tapti geresniu darbuotoju nei pernelyg besibranginantis profesionalas.

11. JAUSK SAIKĄ: viena subine dviejų kėdžių neužsėsi, per pietus po du kepsnius nevalgysi, dviejuose namuose negyvensi, ir haremui Tavo sveikatos tikrai neužteks.

12. Laimė kaip ir nėštumas neturi nieko bendra su sąvokomis Daug ar Labai Daug.

© Psichologas J.H.Rapalis
1997 09 11

1997 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Patarimai vyrui “Ką daryti, kad Jai patiktum”

1. Būk higieniškas kaip plastmasinė gėlė: gražiai atrodyk ir nekvepėk.

2. Kelias į moters širdį eina per ausis. Daug skaityk – skaitymas lavina sugebėjimus įtikinamai ir sklandžiai dėstyti mintis ir pateikti Tavo asmenybės pagražintą versiją.

3. Turėk irracionalų pomėgį (poledinė žūklė, astronomija, varlių populiacijų tyrimas, alaus padėkliukų kolekcionavimas…ar kt.) – pati pilkiausia asmenybė su originaliu nikiu (hobiu) tampa paslaptinga, įdomia, ir – patrauklia.

4. Pagalvok, ar verta rūkyti (tabaką, ne maistą) – gydytojai nustatė, kad – jei 15 metų kasdien surūkysi po 20 cigarečių – 75 % tikimybė, jog tapsi impotentu. Ar ne geriau Jai imponuoti ne vien tik apsiskaitymu ir gražiais žodžiais?

5. Napoleonas buvo storas mažas pilvūzas, Gandis liesas kaip Egipto mumija, Volteras eidamas pro duris saugodavosi, kad didžiule nosimi neužkliūtų už staktos, Henrikas VIII mėgo kirsdinti galvas savo žmonoms, bet nepaisant tų trūkumų, visiems jiems moterų dėmesio netrūko – tie vyrai žinojo ko nori ir tą pasiekdavo. Moterys mėgsta vyrus, pasiekiančius užsibrėžtą tikslą, o ne pasakojančius, kaip tas Sibirinis Katinas, apie savo potencines galimybes.

6. Neapsirik. Vertingas meilužis ne tas, kurio individuali santechnika įspūdingų gabaritų, o tas, kurio didelis IQ: erotikos ir sekso centras yra galvoje, o ne žemiau. Meilės žaidimai – ne malkų pjovimas ar zimagoravimas.

7. Moterys smalsios ir patiklios. Pasinaudok tuo: jei nori, kad Ji atkreiptų į tave dėmesį žvelk į ją padvėsusios žuvies akimis (toks įsimylėjusio asmens žvilgsnis) – Ji garantuotai užkibs – pradžioje gal iš smalsumo, o paskui kaip Dievas duos ir kaip pats stengsiesi.

8. Jei sugebėsi įrodyti, kad nesąmonės, kurias pridarei paskutiniame baliuje – tik dėl to, kad esi Ją labai isimylėjęs – gali daryti ką nori – kad ir baltas kelnes prišlapinti visų akyse – tavo reitingas Jos akyse tikrai nekris.

9. Nuolatos sakyk Jai komplimentus ir visomis išgalėmis liaupsink Jos grožį, žavesį, širdies gerumą ar dar kokias nors gerąsias savybes – ką nors vis viena surasi (Jei Jonukas būtų buvęs labiau patyręs vyras, jis tikrai įkalbėtų Raganai, jog pastarosios nepakartojamas žavesys taptų dar labiau neatremiamau jai tapus vegetare – ir nebereikėtų taip nekultūringai pasielgti su vargše vieniša sulaukėjusia senute) – tačiau tą daryk nuoširdžiai, nes moterys labai jautrios falšui.

10. Būk Jai džentelmenas – juk Tau ir taip gyvenime pasisekė, kad gimei su pimpaliuku. Aišku, tai tik mažytė smulkmena, bet – maloni.

1996 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Rūkaliaus Credo

1. Aš laisvas žmogus ir turiu teisę gyventi 10-15 metų trumpiau nei statistinis amžiaus vidurkis. Netikiu, kad SNO Sveikatos Apsaugos Organizacijos duomenys, jog viena cigaretė trumpina gyvenimą 7 minutėmis (paskutiniais duomenimis – jau 14!) yra teisingi; beje, esu drąsuolis ir rizikuoti nebijau.

2. Man patinka rūkyti ir atsikosėjus išspjauti supūliavusį ir dvokiantį savo plaučių gabalą ant šaligatvio. Aišku, nebūtų malonu, jei mano vos pradėjęs vaikščioti vaikas paslystų ir įkristų į tą…O kaip smagu kosėti rytais! – smarvė, lyg burnoje būtų nakvojusios viduriuojančios kanarėlės, man netrukdo.

3. Esu tikras, jog nepakliūsiu į tuos 75% vyrų, kuriems po 15 metų rūkymo – kasdien po pakelį cigarečių – nupjaus kojų pėdas dėl kraujagyslių užsikimšimo ar kuriems dėl tos pat priežasties nulinks pimpaliukas (pagaliau juk tikroji meilė – nebūtinai seksas).

4. Nemanau, kad mano vaikai, nusižiūrėję į mane, taip pat ims rūkyti – medikai ir psichologai taip teigia, o patys smardina kaip už pinigus. Nebijau ir to, jog sekantis po cigarečių žingsnis mano vaikams gali būti į Lietuvą ateinantys narkotikai – tai tik eilinės jų pasakėlės.

5. Nesu intelekto galiūnas ir kitų būdų, kaip imponuoti aplinkiniams, be išorinių vyriškumo atributų – cigaretės, alkoholio, mobilaus telefono (kuriuo taip norisi skambinti, kai kiti tai mato), pamazgų duobės žodyno, treningų ir kinietiškų šlepečių su baltomis kojinėmis – nežinau, karoče – “Sorry!”. Beje, KNYGĄ perskaityti žadu.

6. Mėgstu ir man patinka žiūrėti TV reklamas apie Gigantą motorlaivio mechaniką, šokinėjantį per automobilius, Superarkliaganį, besivaikantį laukinius mustangus ar besiilsintį pakelės Princą – jiems smagiau, nei ponams – motorlaivio ar arklius auginančios rančos savininkams bei kadilakais pro Princą švilpintiems turtuoliams.

7. Nesąmonė, kad mano rūbai dvokia – paprasčiausiai toks yra KIEKVIENO VYRO kvapas!

8. Mano draugė rūko kaip ir aš, jos veido oda gelsvai peleninės spalvos, dantys padengti geltonomis apnašomis, jai taip pat smirda iš burnos ir ji atrodo žymiai vyresnė, nei pagal metus, bet ji vis vien man labai patinka. Mes abu mėgstame french-kiss.

9. Esu jaunas, kupinas jėgų ir nemanau, kad viena svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – sveikata. Adomas Mickevičius, palygindamas prarastą Tėvynę Lietuvą su sveikata kiek perlenkė.

1996 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis

Amžina pasirinkimo problema

Klaudijai

Dažnas patyrėme savo kailiu, kad gyvenime reikia ne tik proto, talento, laimės, bet ir gudrumo – kai kada net ir ant korektiškumo ribos. Moralinės kiekvieno žmogaus nuostatos nubrėžia tą ribą, iki kurios mes savo elgesį vertiname kaip padorų – ir kada pajaučiame – jog nevisai gražiai ar net ir kiauliškai (teatleidžia man Gyvulių teisių gynimo organizacijos) elgiamės mus supančių žmonių atžvilgiu. Be abejo, nei vienas nesame šventas ir tuo pačiu neklystantis, tačiau jei vienam priimtina ir moralu kito atžvilgiu panaudoti melą, apgaulę, gal ir smurtą – kitas kankinasi net ir spręsdamas dilemą – pasakyti tiesą ar nutylėti.

Be abejo, atrasti aukso vidurį labai sunku: arba vilkas lieka alkanas, arba avelei blogai. Klasikinis tokios situacijos pavyzdys – garbingo amžiaus sulaukusi Baba Jaga. Vargu bau atsirastų žmogus, galintis paneigti, kad ji labai talentinga moteriškė, visą savo sąmoningą gyvenimą pašventusi įvairių gamtos reiškinių tyrinėjimui ir atsidavusi žaliųjų ekologinėms idėjoms, galinti pasitarnauti žmonijai savo unikaliomis liaudies medicinos žiniomis, tačiau taip ir likusi be Hoechst, Bayer, Polfos ir kitų vaistus gaminančių firmų dėmesio. Daugelio mūsų likimas panašus į josios – savus talentus taip pat dažnas nusinešame kapuosna. Gal bent pastaruoju metu ši netoleruotina padėtis pasikeis į gerąją pusę, atsiradus Jaunųjų Talentų Gimnazijoms prie aukštųjų mokyklų. .

Nežinoma ir Babos Jagos socialinė kilmė. Sprendžiant iš principų, kuriais ji vadovaujasi bendraudama su žmonėmis, ir josios buities sąlygų, jos tėvas ir motina – garbingi, tačiau ne iš turtingųjų luomo. Tikėtina, kad toje šeimoje buvo aukštai vertinamas sąžiningumas, asmeninis padorumas, geras išsilavinimas bei profesinė kompetencija – labiau už materialines vertybes.

Baba Jaga vieniša. Nėra žinių apie jos romanus ar meilės nuotykius jaunystėje. Gali būti, jog jos likimas susiklostę kaip ir daugelio protingų, talentingų ir sąžiningų merginų, kurios studentavimo laikais nerasdavo bendros kalbos su bendramoksliais dėl pastarųjų asmenybės nebrandumo ar primityvumo. Galbūt, jei Panelė Jaga jaunystės metais nebūtų taip pasinėrusi į mokslus, ir turėtų daugiau laiko bendraamžių vaikinų studijoms, ji suvoktų (ką dauguma jos kolegių ir suvokė), jog kryptingai manipuliuojantant iš neapsiplunksnavusio viščiuko su laiku galima suformuoti visiškai nekvailą ir sugebantį mastyti, ne vien skraidyti padangėse erelį.

Toks asmeninių problemų sprendimo kelias jaunajai Panelei Jagai nebuvo priimtinas, nes tam reikėjo, švelniai tariant, būti nevisiškai sąžininga: kosmetikos ir “Beauty for All Seasons” pagalba taip pakeisti savo išvaizdą, jog vaikinas kaip veršelis eitų paskui erotinių hormonų audrą jame sukėlusią falsifikuotos išvaizdos merginą. Reikėjo ir meluoti: žavėtis banaliu jo proteliu, lėkštu jumoru ir nebrendilos fantazijomis.

Be abejo, pasiekusi profesinio meistriškumo viršūnę, garbioji Baba Jaga be jokių problemų galėjo pagirdyti bet kokį Rudolfą Valentino, Aleną Deloną ar Regimantą Adomaitį stebuklingu meilės gėrimu – arba dar paprasčiau – išsivirti grožio ir jaunystės eleksyrą ir pati jo išgerti – rezultatas būtų toks pat. Galėtume juodu apkalbinėti, sutikę pietaujančius kokiame nors “Metropolyje”: “ir ką tokio ypatingo jis joje rado?”. Ji galėjo ir beveik sąžiningai (beveik! – tai jos netenkino) komercializuoti savąjį profesinį meistriškumą, praturtėti – ir, nekeičiant išvaizdos, taip pat pasitvarkyti širdies reikalus. Tikrai netrūktų norinčių. Deja…Nulėmė auklėjimas šeimoje ir griežti moraliniai principai…

Verta pamastyti, ar perdėtas principingumas netrukdo mūsų asmeniniam gyvenimui. Gal nereiktų skubėti smerkti kito žmogaus dėl jo keistenybių, kaip ir šiuo atveju – vienišos, doros ir sąžiningos moteriškės, taip ir nesulaukusios savojo princo, juolab žinodami panašų – Varlės Karalaitės – atvejį, ačiū Dievui, pasibaigusį laimingai.

1996 | ©Psichologas Jonas H.Rapalis